saltarelas

Saltarelas (iš ital. saltare – „šokti“) – tai greitas, gyvas, šokiamasis muzikos kūrinys, dažniausiai trijų ketvirčių takto, su šokinėjančiu ritmu. Kilęs iš viduramžių Italijos šokių.

Trumpai: greitas, linksmas šokiamasis kūrinys su šokinėjančiu ritmu.

Pavyzdžiai:
1. Fryderyk Chopin – Saltarello (iš Italijos prisiminimų, op. posth.) – vienas žinomiausių saltarelos pavyzdžių fortepijonui.
2. Felix Mendelssohn – Ketvirtoji simfonija „Itališka“ – paskutinė dalis (Presto) yra pagrįsta saltarelos ritmais.
3. Hector Berlioz – Haroldas Italijoje – saltarelos ritmai naudojami vienoje iš dalių, vaizduojantys šventinę Italijos atmosferą.

Saltarelos ritmai taip pat randami liaudies muzikoje ir šiuolaikinėse kompozicijose, perimant tradicinį gyvumą ir šokinėjantį charakterį.

Įrašas
Paaiškinimas	Saltarelas (iš ital. saltare – „šokti“) – tai greitas, gyvas, šokiamasis muzikos kūrinys, dažniausiai trijų ketvirčių takto, su šokinėjančiu ritmu. Kilęs iš viduramžių Italijos šokių. Trumpai: greitas, linksmas šokiamasis kūrinys su šokinėjančiu ritmu. Pavyzdžiai: 1. Fryderyk Chopin – Saltarello (iš Italijos prisiminimų, op. posth.) – vienas žinomiausių saltarelos pavyzdžių fortepijonui. 2. Felix Mendelssohn – Ketvirtoji simfonija „Itališka“ – paskutinė dalis (Presto) yra pagrįsta saltarelos ritmais. 3. Hector Berlioz – Haroldas Italijoje – saltarelos ritmai naudojami vienoje iš dalių, vaizduojantys šventinę Italijos atmosferą. Saltarelos ritmai taip pat randami liaudies muzikoje ir šiuolaikinėse kompozicijose, perimant tradicinį gyvumą ir šokinėjantį charakterį.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.