Sakralizacija – tai tam tikro objekto, vietos, veiksmo ar idėjos suteikimas šventumo, nepaliestumo statuso, dažnai per religinį ar ritualinį kontekstą. Tai reiškia, kad kažkas kas anksčiau buvo pasaulietiškas, tampa šventas, neprivalomas arba draudžiamas paprastam naudojimui.
Pavyzdžiai:
1. Religijoje:
– Bažnyčios pastatymas ir pašventinimas – žemės sklypas ir pastatas tampa šventa vieta (sakraline erdve).
– Vandenį krikšto metu paverčiant šventuoju vandeniu – tai yra sakralizavimo aktas.
2. Kultūroje / visuomenėje:
– Nacionalinės vėliavos ar himno traktavimas kaip nepaliestinų simbolių – jie tampa „šventais“ nacionaliniams ritualams.
– Istorinės vietos (pvz., masinių žudynių vietos) gali būti sakralizuotos kaip atminties vieta, kur elgesys turi būti ypatingai pagarbus.
3. Kasdienybėje:
– Asmeninės relikvijos (pvz., mirusio artimojo dovanėlė) gali būti sakralizuotos – ji tampa ne tik daiktu, bet ir nepriklausomu vertybe.
Trumpai tariant, sakralizacija – tai įšventinimas, kuris suteikia ypatingą, dažnai nematerialią vertę tam, kas anksčiau jos neturėjo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.