Sabūras – tai arabiškos kilmės žodis, reiškantis kantrumą, ištvermę, atkaklumą.
Tai viena iš svarbiausių dorybių islamo etikoje, kuria siekiama išlaikyti ramybę, pasitenkinimą ir tvirtumą išbandimų, sunkumų ar nelaimių metu.
Pavyzdžiai vartojimo:
1. Religinis kontekstas:
"Musulmonas, kuris išlaiko sabūrą nelaimėje, bus apdovanotas Allaho."
Čia sabūras pabrėžia kantrybę ir pasikliovimą Dievu sunkiais laikotarpiais.
2. Kasdienėje kalboje (pvz., lietuvių kalboje):
"Reikia sabūro, kai augini vaikus."
Šiuo atveju žodis vartojamas kaip sinonimas kantrybei ar ištvermei kasdieniuose iššūkiuose.
3. Patarimas ar moto:
"Gyvenime svarbiausia yra sabūras – nepasiduok iš karto."
Čia sabūras suprantamas kaia psichologinė jėga, leidžianti nepasimesti sunkumų akivaizdoje.
Trumpai:
Sabūras – tai ne tik paprasta kantrybė, bet vidinė ramybė ir tvirtumas, kuriuo remiantis žmogus gali išlaikyti dvasią ir tikėjimą per išbandymus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.