Runos

Runos – tai senovės germanų tautų (vikingų, gotų, anglų-saksų ir kt.) naudoti rašmenys, dažniausiai išraižyti ant akmens, medžio, metalo ar kaulo. Jie buvo naudojami ne tik raštu, bet ir maginiais, ritualiniais tikslais.

Trumpai:
- Runos – senovės germanų raštas, turėjęs ir praktinę, ir maginę reikšmę.
- Runų abėcėlė vadinama futharku (pagal pirmųjų 6 raidžių pavadinimus: F, U, Þ, A, R, K).

Pavyzdžiai:
1. Kylverio akmuo (Švedija) – vienas seniausių pilno futharko užrašų (V a.).
2. Rökio akmuo (Švedija) – ilgiausias runų įrašas, apie 760 runų, pasakojantis apie herojų ir mitologiją.
3. Mažieji objektai – pvz., kamieno lazdelės su įrašais, naudotomis kasdieniniams pranešimams ar burtams.

Dabartinė reikšmė:
Žodis „runos“ kartais vartojamas perkeltine prasme, pvz., apibūdinant paslaptingus simbolius ar užšifruotus ženklus.

• Terminai: runos

Įrašas
Paaiškinimas	Runos – tai senovės germanų tautų (vikingų, gotų, anglų-saksų ir kt.) naudoti rašmenys, dažniausiai išraižyti ant akmens, medžio, metalo ar kaulo. Jie buvo naudojami ne tik raštu, bet ir maginiais, ritualiniais tikslais. Trumpai: - Runos – senovės germanų raštas, turėjęs ir praktinę, ir maginę reikšmę. - Runų abėcėlė vadinama futharku (pagal pirmųjų 6 raidžių pavadinimus: F, U, Þ, A, R, K). Pavyzdžiai: 1. Kylverio akmuo (Švedija) – vienas seniausių pilno futharko užrašų (V a.). 2. Rökio akmuo (Švedija) – ilgiausias runų įrašas, apie 760 runų, pasakojantis apie herojų ir mitologiją. 3. Mažieji objektai – pvz., kamieno lazdelės su įrašais, naudotomis kasdieniniams pranešimams ar burtams. Dabartinė reikšmė: Žodis „runos“ kartais vartojamas perkeltine prasme, pvz., apibūdinant paslaptingus simbolius ar užšifruotus ženklus.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.