„Riteris“ – tai viduramžių Europos feodalinis kavalierius, paprastai kilęs iš bajorų ar didikų, garbės ir drąsos etikos laikęsis, tarnavęs valdovui ar aukštesniam senjorui. Riteriai dažnai dalyvaudavo kautynėse, turėjo šarvus, kovos žirgą ir laikėsi riteriškų idealų (pvz., gynyba, ištikimybė, pagalba silpniesiems).
Pavyzdžiai:
1. Istorinis: Anglijos karaliaus Ričardo I Žiauriojo riteriai dalyvavo Kryžiaus žygiuose.
2. Literatūrinis: Artūro legendoje riteris Lancelotas buvo vienas iš Gynėjų stalo ir simbolizavo drąsą bei meilę.
3. Metaforinis: Šiuolaikiniame kontekste žodis kartais vartojamas apibūdinti dosnų, kilnią žmogų (pvz., „jis elgėsi kaip tikras riteris“).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.