Ribonukleino rūgštis (RNR) – tai viena iš dviejų pagrindinių nukleino rūgščių (kita – deoksiribonukleino rūgštis, DNR), kuri yra gyvų organizmų molekulinėje biologijoje esminė informacijos nešėja ir dalyvauja baltymų sintezėje.
Pagrindinės savybės:
Sandara: Polimeras, sudarytas iš nukleotidų (su baze – adeninas, guaninas, citozinas, uracilas).
Pagrindinis vaidmuo: Perduoda genetinę informaciją iš DNR į baltymų sintezės aparatą.
Tipai: Yra keli pagrindiniai RNR tipai, kurių kiekvienas atlieka specifinę funkciją.
Pavyzdžiai:
1. Informacinė RNR (iRNR): Tiesioginė informacijos nešėja. Ji nukopijuoja instrukcijas iš DNR ir nuneša jas į ribosomas, kur vyksta baltymų sintezė.
Pavyzdys: Ląstelėje susidaro iRNR, kuri užkoduota tam tikro fermento (pvz., virškinamojo) sintezei. Ši iRNR tampa „receptu“ baltymui susintetinti.
2. Transportinė RNR (tRNR): Veikia kaip „pristatymo sunkvežimis“. Ji pristato atitinkamus aminorūgštis į ribosomą, kur jos sujungiamos į baltymą pagal iRNR instrukcijas.
Pavyzdys: Kuriant hemoglobino baltymą, į ribosomą atplaukia specifinės tRNR molekulės, kurių kiekviena pristato vieną iš reikalingų aminorūgščių (pvz., lizino arba histidino).
3. Ribosominė RNR (rRNR): Pagrindinė ribosomų, kurios yra baltymų „gamyklos“, struktūrinė ir funkcinė sudedamoji dalis.
Pavyzdys: Žmogaus ląstelės ribosomoje rRNR sudaro apie 60% jos masės ir tiesiogiai dalyvauja aminorūgščių sujungimo į baltymų grandinę procese.
Trumpai: RNR – tai molekulė, kuri perduoda, interpretuoja ir įgyvendina genetinę informaciją, verčiant DNR kodinę seką į konkrečius baltymus, reikalingus ląstelei gyvuoti ir veikti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.