reifikacija
Reifikacija (iš lot. res – daiktas + facere – daryti) – tai abstrakčios sąvokos, santykio ar proceso traktavimas kaip materialaus, konkrečio daikto ar objekto.
Tai reiškia, kad kažkas nematerialaus (pvz., idėja, socialinis santykis, procesas) yra „paverčiamas“ ar suvokiamas kaip fizinis ar apčiuopiamas dalykas.
Pavyzdžiai:
1. Socialinių santykių reifikacija
Pavyzdžiui, pinigai – tai iš esmės sutartinis socialinis santykis (pasitikėjimas, vertės mainai), bet mes juos suvokiame kaip fizinius objektus (banknotus, monetas) arba skaičius sąskaitoje, tarsi jie turėtų savarankišką, materialią galią.
2. Idėjų reifikacija
Pavyzdžiui, sąvoka „tauta“ – tai abstrakti kolektyvinė tapatybė, bet dažnai kalbama apie ją tarsi ji būtų vienas asmuo su savo valia, interesais ir charakteriu („tauta nusprendė“, „tauta kenčia“).
3. Proceso reifikacija
Pavyzdžiui, „rinkos jėgos“ – tai metafora, apibūdinanti sudėtingus ekonominių veiksmų tinklus, bet dažnai vartojama tarsi tai būtų gamtos dėsnis ar fizinė jėga, veikianti nepriklausomai nuo žmonių („rinkos jėgos nustatė kainą“).
4. Technologijoje
Programavime reifikacija gali reikšti, kad abstrakti sąvoka (pvz., funkcija, tipas) yra pateikiama kaip duomenų struktūra, kurią galima apdoroti (pvz., refleksija programavimo kalbose leidžia traktuoti kodą kaip duomenis).
Trumpai: Reifikacija – tai „daiktinimas“, kai kažkas neapčiuopiamo imama suvokti ar kalbėti apie kaip apie realų, materialų objektą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.