redukcionizmas
Redukcionizmas – tai požiūris ar metodas, kuriuo sudėtingi reiškiniai, sistemos ar procesai aiškinami kaip jų sudėtinių dalių (paprastesnių elementų) suma, o jų savybės – kaip šių dalių savybių rezultatas. Kitaip tariant, tai bandymas viską suvesti į paprastesnius, pagrindinius komponentus, neretai ignoruojant visumines ar kokybiškai naujas savybes, kurios atsiranda iš sąveikos.
Pagrindinė idėja:
„Visą galima visiškai suprasti per jo dalis.“
Pavyzdžiai:
1. Biologijoje – gyvybės reiškiniai aiškinami tik per chemines ir fizikines procesus.
Pvz.: „Meilė yra tik tam tikrų hormonų (oksitocino, dopamino) veikimo rezultatas.“ Čia sudėtingas emocinis ir socialinis reiškinys redukuojamas iki biocheminių reakcijų.
2. Psichologijoje – žmogaus elgesys ar mintys traktuojami kaip smegenų neuronų aktyvumo produktas.
Pvz.: „Sąmonė yra tik smegenų elektrocheminės būsenos padarinys.“ Sudėtingas sąmonės fenomenas redukuojamas iki neurofiziologinių procesų.
3. Filosofijoje – viskas materialiame pasaulyje gali būti paaiškinta per fizikos dėsnius.
Pvz.: „Žmogus yra tik sudėtinga molekulių visuma, valdoma fizikos dėsnių.“ Čia egzistencinė ar moralinė patirtis redukuojama iki materijos savybių.
4. Sociologijoje – visuomenės reiškiniai aiškinami tik per individualių žmonių elgesį.
Pvz.: „Ekonomikos krizė yra tik milijonų individualių sprendimų suma.“ Nepaisoma sisteminių, istorinių ar struktūrinių veiksnių.
Kritika:
Redukcionizmas dažnai kritikuojamas už tai, kad praleidžia emergentines savybes – tai yra naujas savybes, kurios atsiranda sudėtingose sistemose (pvz., sąmonė iš smegenų, kultūra iš individų) ir negali būti tiesiogiai išvestos iš dalių analizės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.