radioautografija
Radioautografija – tai metodas, kuriuo naudojant radioaktyvius izotopus gaunamas vaizdas (autografija) medžiagos ar biologinio audinio vidinės sandaros. Paprasčiau tariant, tai yra radioaktyvumo naudojimas „piešti“ arba fiksuoti vaizdus, pavyzdžiui, ląstelių ar molekulių išsidėstymui matyti.
Trumpai: Tai technika, kai radioaktyviai žymimos medžiagos (pvz., DNR, baltymai, vaistai) paskirstymas mėginyje yra užfiksuojamas ant fotografinės plokštelės arba specialaus detektoriaus, atskleidžiant, kur koncentruojasi žymėtos medžiagos.
Pavyzdžiai:
1. Biologijoje / medicinoje:
- Tyrime, kuriame žymimos ląstelės radioaktyviuoju izotopu (pvz., tritiumu), radioautografija leidžia pamatyti, kurios ląstelės aktyviai dalijasi ar kur koncentruojasi tam tikri medžiagų kiekiai.
- Vaistų, pažymėtų radioizotopais, pasiskirstymo organizme tyrimas.
2. Geologijoje / medžiagų moksle:
- Radioaktyviųjų elementų (pvz., urano) pasiskirstymo uolienose analizė.
- Metalų legirų ar lydinių struktūros tyrimas, kai radioaktyvus komponentas atskleidžia mikrostruktūrą.
Sinonimai / susiję terminai: Autoradiografija, radioautograma.
Pastaba: Šiuolaikinėje literatūroje dažniau vartojamas terminas autoradiografija.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.