Publikanas
"Publikanas" – tai istorinis terminas, reiškiantis mokesčių rinkėją Senovės Romoje, dažniausiai turintis neigiamą atspalvį dėl jų siekio užsidirbti ir dažno piktnaudžiavimo.
Trumpai:
- Romos imperijoje publikanai buvo asmenys, įsigiję teisę rinkti mokesčius iš provincijų gyventojų.
- Jie mokėdavo valstybei iš anksto nustatytą sumą, o surinkę daugiau – skirtumą pasilikdavo sau, todėl dažnai rinkdavo per didelius mokesčius.
- Biblijoje (ypač Naujajame Testamente) publikanai minimi kaip nuodėmiautojai ir išdavikai, nes bendradarbiavo su romėnų okupantais (pvz., evangelijose minimas Mato – mokesčių rinkėjas, vėliau tapęs apaštalu).
Pavyzdžiai:
1. Istorinis:
"Romos provincijoje Judejoje publikanai buvo nekęsti žydų, nes jie rinkdavo mokesčius už svetimą valdžią."
2. Biblijos kontekste:
"Jėzus valgė su publikanais ir nuodėmiautojais, sukeldamas fariziejų pasipiktinimą." (Mt 9:10–11)
3. Perkeltine prasme (šiuolaikinėje kalboje retai vartojama):
"Jis elgiasi kaip publikanas – iš žmonių išluošia paskutinį grašį!" (t. y. godus, negailestingas išnašintojas).
Svarbu: Šiuolaikinėje lietuvių kalboje žodis dažniau sutinkamas istoriniuose ar religiniuose tekstuose, o kasdienėje kalboje vartojamas retai, dažniau kaip metafora apie godų žmogų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.