Puantilizmas
Puantilizmas (angl. pointillism) – tai tapybos technika, kurioje paveikslas sukurtas iš mažų, atskirų spalvų taškelių arba brūkšnelių. Žiūrovui žiūrint iš atstumo, šie taškai optiškai susilieja ir sudaro vientisą vaizdą. Technika pagrįsta spalvų maišymo optiniais principais ir buvo ypač populiari XIX a. pabaigoje neoimpresionizmo laikotarpiu.
Pagrindiniai bruožai:
- Naudojami gryni, nesumaišyti spalvų taškai.
- Siekiama šviesesnio ir spindesnio vaizdo nei maišant dažus ant paletės.
- Dažnai vaizduojamas šviesos ir šešėlių kontrastas.
Pavyzdžiai:
1. Žoržas Sera – laikomas puantilizmo pradininku. Jo žymiausias darbas – „Sekmadieninis popietė Gran Žat saloje“ (1884–1886). Paveiksle vaizduojami poilsiautojai prie Senos upės, o visa kompozicija sukurta iš tūkstančių smulkių spalvų taškų.
2. Polis Sinjakas – kitas žymus puantilizmo atstovas. Jo kūrinys „Asnières prieplauka“ (1884) taip pat iliustruoja techniką: vandens ir dangaus atspindžiai perteikti per spalvingus taškelius.
Trumpai: Puantilizmas – tapyba iš taškų, kurie toli žiūrint sudaro pilną vaizdą, panašiai kaip šiuolaikiniame spausdinime ar ekranuose naudojami pikseliai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.