providencija

Providencija (lot. providentia – 'numatymas, rūpinimasis') – teologinė ir filosofinė sąvoka, reiškianti Dievo arba aukštesniosios jėgos globą, išpranašavimą ir vedimą žmonių bei pasaulio likimais. Tai idėja, kad visa, kas vyksta, yra iš anksto numatyta ir nukreipta į tam tikrą tikslą.

Trumpai tariant: Dievo išankstinis numatymas ir rūpinimasis pasauliu.

Pavyzdžiai:

1. Religiniame kontekste:
„Tikėjimas providencija teigia, kad net ir sunkiausios išbandymos yra Dievo valios dalis.“

2. Filosofijoje / literatūroje:
„Stoikai tikėjo, kad providencija valdo visatos tvarką ir harmoniją.“
„Romane veikėjo sėkmė buvo aiškinama ne kaip atsitiktinumas, o kaip aukštesniosios jėgos providencija.“

Sinonimai:
Dievo valia, išpranašavimas, numatymas, aukštesnioji valia.

Pastaba:
Šis terminas dažniausiai vartojamas teologijoje, filosofijoje arba literatūroje, o ne kasdienėje kalboje.

Įrašas
Paaiškinimas	Providencija (lot. providentia – 'numatymas, rūpinimasis') – teologinė ir filosofinė sąvoka, reiškianti Dievo arba aukštesniosios jėgos globą, išpranašavimą ir vedimą žmonių bei pasaulio likimais. Tai idėja, kad visa, kas vyksta, yra iš anksto numatyta ir nukreipta į tam tikrą tikslą. Trumpai tariant: Dievo išankstinis numatymas ir rūpinimasis pasauliu. Pavyzdžiai: 1. Religiniame kontekste: „Tikėjimas providencija teigia, kad net ir sunkiausios išbandymos yra Dievo valios dalis.“ 2. Filosofijoje / literatūroje: „Stoikai tikėjo, kad providencija valdo visatos tvarką ir harmoniją.“ „Romane veikėjo sėkmė buvo aiškinama ne kaip atsitiktinumas, o kaip aukštesniosios jėgos providencija.“ Sinonimai: Dievo valia, išpranašavimas, numatymas, aukštesnioji valia. Pastaba: Šis terminas dažniausiai vartojamas teologijoje, filosofijoje arba literatūroje, o ne kasdienėje kalboje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.