proklitikas

Proklitika – tai trumpas, nekintantis žodis, kuris neturi savo kirčio ir prijungiamas prie kito žodžio (dažniausiai prie jo pradžios), sudarydamas vieną prozodinį vienetą. Proklitika prisiima kirčiuotą žodžio skiemenį, su kuriuo jungiasi.

Pavyzdžiai lietuvių kalboje:

1. Prielinksniai:
- į namą (iš tikrųjų tariama kaip įnamą, kirčiuojant na)
- prie stalo (tariama priestalo, kirčiuojant sta)

2. Dėviniai įvardžiai:
- mano knyga (tariama manoknyga, kirčiuojant kny)
- tavo namas (tariama tavonamas, kirčiuojant na)

3. Siejamieji žodžiai:
- ir miškas (tariama irmiškas, kirčiuojant miš)
- bet jis (tariama betjis, kirčiuojant jis)

Svarbu: Proklitika visuomet tariama kartu su po jos einančiu žodžiu, net jei raštu jie atskiriami. Tai yra kalbos srauto, o ne rašybos reiškinys.

• Terminai: proklitikas

Įrašas
Paaiškinimas	Proklitika – tai trumpas, nekintantis žodis, kuris neturi savo kirčio ir prijungiamas prie kito žodžio (dažniausiai prie jo pradžios), sudarydamas vieną prozodinį vienetą. Proklitika prisiima kirčiuotą žodžio skiemenį, su kuriuo jungiasi. Pavyzdžiai lietuvių kalboje: 1. Prielinksniai: - į namą (iš tikrųjų tariama kaip įnamą, kirčiuojant na) - prie stalo (tariama priestalo, kirčiuojant sta) 2. Dėviniai įvardžiai: - mano knyga (tariama manoknyga, kirčiuojant kny) - tavo namas (tariama tavonamas, kirčiuojant na) 3. Siejamieji žodžiai: - ir miškas (tariama irmiškas, kirčiuojant miš) - bet jis (tariama betjis, kirčiuojant jis) Svarbu: Proklitika visuomet tariama kartu su po jos einančiu žodžiu, net jei raštu jie atskiriami. Tai yra kalbos srauto, o ne rašybos reiškinys.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.