prepozityvinis
Prepozityvinis – tai kalbos dalies (dažniausiai daiktavardžio) forma, kuri vartojama tik su prielinksniu ir neturi savarankiškos linksniuotės. Tai nelyginamasis linksnis, nes jis neturi kitų linksnių galūnių.
Trumpai:
Tai žodžio forma, kuri egzistuoja tik su prielinksniu (pvz., išėjau iš namų – čia „namų“ yra prepozityvinis linksnis, nes be prielinksnio „iš“ nenaudotume formos „namų“ tokia prasme).
Pavyzdžiai:
1. „Aš gyvenu Vilniuje“
- Čia „Vilniuje“ yra vietininko linksnis (kur? – Vilniuje), o ne prepozityvinis, nes jis vartojamas be prielinksnio.
2. „Jis atvyko iš Vilniaus“
- Čia „Vilniaus“ yra prepozityvinis linksnis, nes jis vartojamas tik su prielinksniu „iš“. Be jo sakytume „Vilnius“ (vardininkas) ar „Vilniuje“ (vietininkas), bet ne „Vilniaus“ šiame kontekste.
3. „Knyga gulėjo ant stalo“
- Čia „stalo“ yra prepozityvinis linksnis, nes jis vartojamas su prielinksniu „ant“. Be jo sakytume „stalas“ (vardininkas) ar „stale“ (vietininkas).
Kiti dažni pavyzdžiai (su prielinksniais):
- Su draugu – „draugo“ (prepozityvinis)
- Į miestą – „miesto“ (prepozityvinis)
- Po stalu – „stalo“ (prepozityvinis)
- Už namo – „namo“ (prepozityvinis)
Svarbu: Prepozityvinis linksnis sutampa su kilmininko arba galininko forma, bet skiriasi tuo, kad visada reikalauja prielinksnio. Be jo sakinys būtų gramatiškai neteisingas (pvz., sakyti „Atvyko Vilniaus“ be „iš“ – nekorektiška).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.