Prefiksacija – tai žodžio darybos būdas, kai prie žodžio pagrindo (dažniausiai pradžioje) pridedamas priešdėlis (prefiksas), keičiantis žodžio reikšmę.
Pavyzdžiai:
1. rašyti → pa-rašyti (priešdėlis pa- nurodo trumpą, baigtą veiksmą)
2. eiti → į-eiti (priešdėlis į- nurodo judėjimą į vidų)
3. darbas → be-darbis (priešdėlis be- reiškia trūkumą)
4. matyti → per-matyti (priešdėlis per- gali reikšti peržengimą ar pakartotinį veiksmą)
Prefiksacija yra vienas iš pagrindinių išvestinių žodžių kūrimo būdų lietuvių kalboje, kartu su sufiksacija (priesagos pridėjimas) ir konversija (reikšmės keitimas be formos pakitimo).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.