Posesorius

Posesorius (lotyniška kilmė, iš possidere – valdyti, turėti) – tai valdovas, savininkas, turėtojas, dažniausiai vartojamas kalbant apie žemės ar turtą valdančius asmenis, ypač istoriniame ar teisiniame kontekste.

Trumpai:
Žodis reiškia asmenį, turintį nuosavybės teisę į ką nors (dažniausiai žemę, turtą), pabrėžiant ne tik formalią nuosavybę, bet ir faktinį valdymą/valdžią.

Pavyzdžiai:

1. Istoriniame kontekste:
„Viduramžiais bajorai buvo pagrindiniai žemės posesoriai, valdę didelius dvarus ir valdas.“

2. Teisiniame kontekste:
„Pagal Civilinį kodeksą, posesorius (valdytojas) gali ginti savo teises net jei nėra formalus savininkas.“

3. Perkeltine prasme:
„Jis jaučiasi kaip savo srities posesorius – niekas negali suabejoti jo autoritetu.“

Sinonimai: savininkas, valdytojas, valdovas, turėtojas.
Pastaba: Šis terminas dažniausiai sutinkamas teisės tekstuose, istoriniuose šaltiniuose ar mokslinėje literatūroje.

Įrašas
Paaiškinimas	Posesorius (lotyniška kilmė, iš possidere – valdyti, turėti) – tai valdovas, savininkas, turėtojas, dažniausiai vartojamas kalbant apie žemės ar turtą valdančius asmenis, ypač istoriniame ar teisiniame kontekste. Trumpai: Žodis reiškia asmenį, turintį nuosavybės teisę į ką nors (dažniausiai žemę, turtą), pabrėžiant ne tik formalią nuosavybę, bet ir faktinį valdymą/valdžią. Pavyzdžiai: 1. Istoriniame kontekste: „Viduramžiais bajorai buvo pagrindiniai žemės posesoriai, valdę didelius dvarus ir valdas.“ 2. Teisiniame kontekste: „Pagal Civilinį kodeksą, posesorius (valdytojas) gali ginti savo teises net jei nėra formalus savininkas.“ 3. Perkeltine prasme: „Jis jaučiasi kaip savo srities posesorius – niekas negali suabejoti jo autoritetu.“ Sinonimai: savininkas, valdytojas, valdovas, turėtojas. Pastaba: Šis terminas dažniausiai sutinkamas teisės tekstuose, istoriniuose šaltiniuose ar mokslinėje literatūroje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.