posesinis
„Posesinis“ – tai gramatinis terminas, reiškiantis priklausomybę, nuosavybę ar ryšį su daiktu, asmeniu ar veiksniu. Kilęs iš lotynųjo žodžio possessivus („nuosavybinis“).
Trumpai:
Tai žodis, nurodantis, kad kažkas priklauso kam nors ar yra su kuo nors susijęs. Dažniausiai vartojamas kalbotyroje apibūdinti prielinksniams, įvardžiams ar linksniams, išreiškiantiems priklausymą.
Pavyzdžiai:
1. Posesiniai įvardžiai (nurodo priklausymą):
- Mano knyga (lietuvių k.)
- My book (anglų k.)
- Mein Buch (vokiečių k.)
2. Posesinės konstrukcijos su prielinksniais:
- Namai tėvo (lietuvių k. – naudojamas kilmininkas)
- The house of my father (anglų k. – su „of“)
- La voiture de Pierre (prancūzų k. – su „de“)
3. Posesiniai linksniai (kai kalbos turi specialius linksnius priklausymui):
Pvz., suomių kalboje:
- Talo-ni („namas-mano“ = mano namas)
Čia priesaga -ni yra posesinė.
Svarbu:
Terminas „posesinis“ plačiau vartojamas lyginamosioje kalbotyroje, norint apibūdinti, kaip skirtingos kalbos išreiškia priklausymą (pvz., per įvardžius, prielinksnius, linksniavimą ar net specialius žodžius).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.