poliaronas

Poliaronas – tai kvazidalelė, susidaranti, kai elektronas sąveikauja su gardelės atomų deformacija (fononais), kurią jis pats sukuria. Tai yra elektronas, „apsuptas“ deformuotos gardelės debesies, todėl jis turi didesnę efektyviąją masę ir mažesnį judrumą nei laisvas elektronas.

Trumpai: elektronas + deformuota gardelė = poliaronas.

Pavyzdžiai:
1. Joniniuose kristaluose (pvz., NaCl) – elektronas traukia priešingai įkrautus jonus, deformuodamas gardelę ir sudarydamas poliaroną.
2. Poliaro molekuliniuose kristaluose – organiniuose puslaidininkiuose (pvz., poli(3-heksilitiofenas)), kur elektronas sukuria vietinę molekulių poliškumo deformaciją.
3. Perovskituose (pvz., BaTiO₃) – dėl stiprios elektronų-fononų sąveikos susidaro didelių matmenų poliaronai („dideli poliaronai“).

Įrašas
Paaiškinimas	Poliaronas – tai kvazidalelė, susidaranti, kai elektronas sąveikauja su gardelės atomų deformacija (fononais), kurią jis pats sukuria. Tai yra elektronas, „apsuptas“ deformuotos gardelės debesies, todėl jis turi didesnę efektyviąją masę ir mažesnį judrumą nei laisvas elektronas. Trumpai: elektronas + deformuota gardelė = poliaronas. Pavyzdžiai: 1. Joniniuose kristaluose (pvz., NaCl) – elektronas traukia priešingai įkrautus jonus, deformuodamas gardelę ir sudarydamas poliaroną. 2. Poliaro molekuliniuose kristaluose – organiniuose puslaidininkiuose (pvz., poli(3-heksilitiofenas)), kur elektronas sukuria vietinę molekulių poliškumo deformaciją. 3. Perovskituose (pvz., BaTiO₃) – dėl stiprios elektronų-fononų sąveikos susidaro didelių matmenų poliaronai („dideli poliaronai“).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.