permanencija
Permanencija (lot. permanentia – pastovumas, nuolatinė būsena) – tai ilgalaikė buvimo vienoje vietoje, pareigose ar būsenoje trukmė, dažnai su sąlyčiu su disciplininiu, profesiniu ar instituciniu kontekstu.
Terminas dažniausiai vartojamas kalbant apie tarnybos, darbo ar mokymosi vietoje išdirbtą laiką, ypač kai kalbama apie įstatymus, stažą ar pareigas.
Pavyzdžiai:
1. Profesinis kontekstas:
„Dėstytojo permanencija universitete priklauso ne tik nuo mokslinio darbo, bet ir nuo pedagoginio stažo.“
2. Disciplininis kontekstas (pvz., kariuomenėje, mokykloje):
„Moksleiviui buvo skirta permanencija – savaitę turėjo likti mokykloje po pamokų dėl pažeidimų.“
3. Teisinis/institucijos terminas:
„Įstatymas nustato minimalią teisėjo permanenciją (išdirbtą laiką) tam, kad jis galėtų pretenduoti į aukštesnę pareigybę.“
Trumpai: Permanencija – ilgalaikė buvimo (darbo, tarnybos, būsenos) trukmė, dažnai susijusi su stažu, disciplina ar teisinėmis sąlygomis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.