Penula (lot. paenula) – tai senovės Romos trumpas, be rankovių, apsiaustas arba kailinis, dažniausiai vilnonis, kurį vilkėjo tiek vyrai, tiek moterys apsaugai nuo šalčio ar lietaus. Jis buvo apvalaus arba keturkampio pavidalo, su skylute galvai ir rankoms, kartais užsirišamas priekyje.
Pavyzdžiai vartojime:
1. Istoriniame kontekste:
„Romos legionierius žiemos žygiuose nešiojo storą penulą, kad apsisaugotų nuo šalčio.“
2. Perkeltine prasme (retai):
„Po audros miškas pasidengė lyg šviesi penula – snaigės tirpsta ant medžių šakų.“
(Čia – vaizdingas palyginimas su apsiaustu.)
Pastaba: Šis žodis lietuvių kalboje vartojamas retai, dažniau istoriniuose ar specialiuose tekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.