Pekulijus
"Pekulijus" – tai oficialiai pripažintas turtas, kurį asmuo įgyja per visą gyvenimą, dažniausiai susijęs su dvasininkų (kunigų, vienuolių) ar kitų religinių pareigūnų pajamomis, santaupomis ar turtu, įgytu vykdant tarnystę. Šis terminas dažniausiai vartojamas katalikų bažnyčios kontekste.
Trumpai tariant: asmeninis turtas, kurį sukaupia dvasininkas.
Pavyzdžiai:
1. Kunigas, gavęs dovanų ar honorarų už apeigas, gali juos pridėti prie savo pekulijaus, jei šios lėšos nėra skiriamos parapijai.
2. Vienuolis, paveldėjęs šeimos turtą, gali jį laikyti savo pekulijumi, jei tai leidžia jo ordino taisyklės.
Svarbu: Pekulijus skiriasi nuo bendro bažnytinio ar vienuolyno turto – tai yra asmeninės dvasininko nuosavybės dalis, kurią jis gali naudoti arba testamentuoti pagal savo valią (tačiau dažnai su tam tikrais bažnytiniais apribojimais).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.