Pastišas – tai kūrinys, kuris sąmoningai ir dažnai humoristiškai imituoja kito autoriaus ar kūrinio stilių, temas ar formą, tačiau ne siekiant jį pašiepti ar kritikuoti (kaip parodija), o greičiau pagerbti, atkurti ar žaismingai perteikti tam tikrą atmosferą. Tai stilistinė pamoka arba linksmas atgarsis.
Pavyzdžiai:
1. Literatūroje – daugelis Agatos Kristiės detektyvų yra parašyti griežtai laikantis „auksinės eros“ detektyvo kanonų. Rašytojas, kuris sąmoningai imituotų tokį stilių (pvz., naudodamas panašius personažus, siužeto vingius, atmosferą), kurtų pastišą.
2. Kine – filmas „Žmogus, kuris nužudė Don Kichotą“ (2018) yra laikomas pastišu, nes jis žaismingai ir su meile atkuria senųjų nuotykių filmų, ypač Migelio de Servanteso siužeto adaptacijų, dvasią ir stilių, o ne tiesiogiai juos paroduoja.
3. Muzikoje – grupės, kaip The Brian Jonestown Massacre arba Tame Impala ankstyvuoju laikotarpiu, kūrė muziką, kuri sąmoningai atkurdavo 1960-ųjų psichodelinio roko garso ir produkcijos stilių – tai yra muzikinis pastišas.
Trumpai: Pastišas – tai meilės ir pagarbos parodymas per stilistinį pamėgdžiojimą, o ne kritika.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.