partikuliarinis

"Partikuliarinis" – tai būdvardis, kilęs iš lotynų kalbos žodžio particularis („atskiras, individualus“). Jis reiškia:

Reikšmė:
Atskiras, individualus, savitas, būdingas tik tam tikram dalykui, asmeniui ar grupei;
ne visuotinis, o riboto pobūdžio.

Pavyzdžiai:

1. Filosofijoje / teologijoje:
Partikuliarinis teiginys – teiginys, apibūdinantis tik dalį objektų (pvz., „Kai kurie žmonės mėgsta kavą“).
Partikuliarinė bažnyčia – vietinė, konkrečios teritorijos ar bendruomenės bažnyčia (priešingybė – universali/visuotinė bažnyčia).

2. Kasdienėje kalboje (retai vartojama):
Tai partikuliarinis jo įprotis – tai yra jam būdinga, savita, individuali savybė, kuri nepasitaiko kitiems.
Partikuliarinė situacija – konkreti, unikali aplinkybė, kuri negali būti taikoma kitais atvejais.

Sinonimai: individualus, savitas, specifinis, atskiras, nevisuotinis.
Priešingybės: universalus, visuotinis, bendras.

• Terminai: partikuliarinis

Įrašas
Paaiškinimas	"Partikuliarinis" – tai būdvardis, kilęs iš lotynų kalbos žodžio particularis („atskiras, individualus“). Jis reiškia: Reikšmė: Atskiras, individualus, savitas, būdingas tik tam tikram dalykui, asmeniui ar grupei; ne visuotinis, o riboto pobūdžio. Pavyzdžiai: 1. Filosofijoje / teologijoje: Partikuliarinis teiginys – teiginys, apibūdinantis tik dalį objektų (pvz., „Kai kurie žmonės mėgsta kavą“). Partikuliarinė bažnyčia – vietinė, konkrečios teritorijos ar bendruomenės bažnyčia (priešingybė – universali/visuotinė bažnyčia). 2. Kasdienėje kalboje (retai vartojama): Tai partikuliarinis jo įprotis – tai yra jam būdinga, savita, individuali savybė, kuri nepasitaiko kitiems. Partikuliarinė situacija – konkreti, unikali aplinkybė, kuri negali būti taikoma kitais atvejais. Sinonimai: individualus, savitas, specifinis, atskiras, nevisuotinis. Priešingybės: universalus, visuotinis, bendras.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.