partikula

Partikula – tai nekintama kalbos dalis, kuri neturi savarankiškos reikšmės, bet suteikia papildomų atspalvių kitiems žodžiams ar sakiniams, padeda išreikšti kalbėtojo nuostatą, emocijas ar loginius ryšius.

Pavyzdžiai:

1. Neiginys:
Nekalbėk taip garsiai. („ne“ – neigimo partikula)

2. Klausimas:
Ar ateisi vakarienės? („ar“ – klausimo partikula)

3. Įtampa / pabrėžimas:
Juk aš tau sakiau! („juk“ – įtampos partikula)
Tai gi aišku! („gi“ – pabrėžimo partikula)

4. Ribo nurodymas:
Ateik tik rytoj. („tik“ – ribojimo partikula)

Svarbu: Partikulos dažnai painiojamos su dalelytėmis ar jungtukais, tačiau jos išsiskiria savo emociniu / modaliniu atspalviu ir paprastai gali būti praleidžiamos nepažeidžiant sakinio gramatinio sandarumo.

Įrašas
Paaiškinimas	Partikula – tai nekintama kalbos dalis, kuri neturi savarankiškos reikšmės, bet suteikia papildomų atspalvių kitiems žodžiams ar sakiniams, padeda išreikšti kalbėtojo nuostatą, emocijas ar loginius ryšius. Pavyzdžiai: 1. Neiginys: Nekalbėk taip garsiai. („ne“ – neigimo partikula) 2. Klausimas: Ar ateisi vakarienės? („ar“ – klausimo partikula) 3. Įtampa / pabrėžimas: Juk aš tau sakiau! („juk“ – įtampos partikula) Tai gi aišku! („gi“ – pabrėžimo partikula) 4. Ribo nurodymas: Ateik tik rytoj. („tik“ – ribojimo partikula) Svarbu: Partikulos dažnai painiojamos su dalelytėmis ar jungtukais, tačiau jos išsiskiria savo emociniu / modaliniu atspalviu ir paprastai gali būti praleidžiamos nepažeidžiant sakinio gramatinio sandarumo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.