Parlando
Parlando (iš italų kalbos, reiškia „kalbėdamas“) – tai muzikinis terminas, nurodantis, kad dainuoti reikia natūraliai, artimai kalbai, be griežtos ritmikos ir melodijos laikymosi. Tai tarpinė forma tarp kalbos ir dainavimo, dažnai naudojama operoje, operetėje ar miuzikluose, kad perteiktų emocinį ar dramatinį tekstą.
Pavyzdžiai:
1. Operoje – daugelyje operų veikėjai kartais pereina į parlando stilių, ypač dialogų ar apsakymo scenose. Pavyzdžiui, Mozartas „Don Žuane“ ar Rossini „Sevilijos kirpėjas“ naudoja šį efektą.
2. Miuzikluose – šiuolaikiniuose miuzikluose (pvz., Sondheimo kūriniuose) veikėjai dažnai kalba-dainuoja, kad perteiktų greitą dialogą ar sarkastiškus komentarus.
3. Džiaze / kabaretuose – atlikėjai kartais naudoja parlando stilių, kad sukurtų intymų ar humoristinį efektą (pvz., Jacques Brel ar Frank Sinatra atlikimuose).
Trumpai tariant, parlando – tai muzikinis pasakojimas, kai dainuotojas „kalba“ muzikiniu tonu, išlaikydamas kalbos natūralumą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.