paraelektrikas
Paraelektrikas – tai medžiaga, kurios dielektrinė konstanta (sugebėjimas poliarizuotis elektriniame lauke) nepriklauso nuo išorinio elektrinio lauko ir paprastai mažėja kylant temperatūrai. Paraelektrikai neturi savaiminės elektrinės poliarizacijos (skirtingai nuo feroelektrikų).
Pagrindiniai bruožai:
1. Poliarizacija atsiranda tik veikiant išoriniam elektriniam laukui.
2. Poliarizacija yra tiesiogiai proporcinga lauko stipriui.
3. Neturi histerezės ciklo.
Pavyzdžiai:
1. Titanato stroncis (SrTiO₃) – klasikinis paraelektrikas, ypač žemoje temperatūroje.
2. Kalcio titanatas (CaTiO₃) – naudojamas kondensatoriuose dėl stabilaus dielektrinio atsako.
3. Oro molekulės – taip pat pasižymi paraelektrinėmis savybėmis esant žemam lauko stipriui.
Praktinis pritaikymas: Paraelektrikai naudojami aukšto dažnio kondensatoriuose, mikrobangų technologijose ir kaip etaloninės medžiagos elektriniuose komponentuose dėl savo linijinio ir atkuriamo elgesio.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.