„Pantopodai“ yra vienuoliai (daugiskaita), kurie gyvena visuomenėje arba pasaulyje, o ne atsiskyrę nuo jo, kaip tai daro kiti vienuoliai (pvz., eremitai ar klunijiečiai). Tai yra bendrinis terminas, vartojamas krikščionių askezės kontekste, ypač Rytų krikščionybėje (pvz., stačiatikybėje), nors gali birti ir kitose tradicijose.
Trumpai: Pantopodai – tai vienuoliai, gyvenantys aktyviai dalyvaujant pasaulietiniame gyvenime, dažnai dirbantys, mokantys ar tarnaujantys bendruomenėse, bet laikantis askezės principų (pvz., skurdžio, paklusnumo, maldos).
Pavyzdžiai:
1. Šv. Jonas Chrysostomas (apie 347–407 m.) – Bizantijos kunigas ir patriarchas, kuris aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime, skelbė pamokslus, rūpinosi vargšais, bet tuo pat metu laikėsi askezės ir vienuoliško gyvenimo principų. Jis dažnai laikomas pavyzdiniu pantopodo pavyzdžiu.
2. Šiuolaikiniai stačiatikių vienuoliai – Pvz., vienuoliai, gyvenantys miesto vienuolynuose, dirbantys ligoninėse, mokyklose ar socialinėse tarnybose, bet išlaikantys vienuoliškus įžadus (skurdą, tyrumą, paklusnumą). Jie neatsisako visuomenės, o naudoja savo vietą joje kaip tarnystės ir evangelizacijos erdvę.
Pastaba: Terminas „pantopodai“ nėra plačiai vartojamas kasdienėje kalboje, o daugiau teologiniuose ar istoriniuose kontekstuose. Jis pabrėžia pusiausvyrą tarp atsiskyrimo ir įsitraukimo į pasaulį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.