panča šila
"Panča šila" (skr. पञ्चशील, IAST: pañcaśīla) – tai penkios budistinės dorovės taisyklės, kurias prisiima pasišventę budistai (vienuoliai ir šventieji) bei sekėjai. Jos sudaro etinį pagrindą budistiniam gyvenimui.
Penkios taisyklės (šilos):
1. Nužudyti gyvų būtybių draudimas (ahimsa – neprievartavimas).
2. Vogti draudimas (duotą imti, ne paimti savavališkai).
3. Netinkamo lytinio elgesio draudimas (ištikimybė, susilaikymas).
4. Meluoti draudimas (tikrovės gerbimas).
5. Intoksikantų vartojimo draudimas (aiškaus proto išlaikymas).
Pavyzdžiai:
1. Praktikoje:
Budistas, laikydamasis panča šilos, nevalgys mėsos (1 taisyklė), neims svetimų daiktų be leidimo (2), vengs išnaudojančių santykių (3), kalbės tiesą (4) ir vengs alkoholio ar narkotikų (5).
2. Šiuolaikiniame kontekste:
„Jo gyvenimo filosofija grindžiama panča šila – jis atsisakė žalingų medžiagų, užsiima veganyste ir visada siekia sąžiningumo.“
3. Istorinis pavyzdys:
Indijos valdovas Ašoka, priėmęs budizmą, savo valdymą grindė panča šilos principais, pvz., skatindamas taiką (1 taisyklė) ir teisingumą (4 taisyklė).
Trumpai:
Panča šila – penkios budistinės dorovės normos, skirtos skatinti sąmoningumą, atjautą ir harmoningą gyvenimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.