„Palinodija“ – tai retorinė figūra, kai kalbėtojas ar rašytojas atšaukia savo ankstesnį teiginį ar mintį, dažnai pateikdamas priešingą nuomonę arba atsiprašydamas už ankstesnį pasisakymą. Tai gali būti naudojama siekiant pabrėžti minties kaitą, parodyti savianalizę arba ironiškai peržiūrėti ankstesnes išdavystes.
Pavyzdžiai:
1. Literatūroje:
Oskaras Vaildas savo kūrinyje „Doriano Grėjaus portretas“ rašė: „Vienintelis būdas atsikratyti pagundai – pasiduoti jai“. Vėliau jis galėtų pridurti palinodiją: „Tačiau dabar suprantu, kad tai buvo kvaila – stiprybė slypi ne pasidavime, o atsispirime“.
2. Politikoje ar viešame kalbėjime:
Politikas gali pareikšti: „Manau, šis mokesčių planas yra neteisingas ir žalingas“. Po diskusijų jis gali paskelbti palinodiją: „Persvarstžiau duomenis ir pripažįstu, kad klydau – šis planas gali padėti ūkiui“.
3. Kasdienybėje:
Asmuo gali pykti sakydamas: „Niekada tau neatsiprašinėsiu!“. Po kurio laiko, norėdamas atsigauti, jis gali pasakyti: „Atsiprašau už savo žodžius – buvau pernelyg emocingas“.
Trumpai tariant, palinodija – tai kalbinis „atsisakymas“ nuo savo ankstesnių žodžių, dažnai siekiant ištaisyti įspūdį, parodyti sąžiningumą arba pakeisti poziciją.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.