Padišachas (iš persų kalbos: پادشاه, pādišāh – „didysis valdovas“) – istorinis titulas, reiškiantis aukščiausią monarchą, imperatorių ar karalių karalių, dažniausiai vartotas Osmanų imperijoje ir kai kuriose kitose musulmoniškose valstybėse.
Trumpai:
Tai prestižinis titulas, kuriuo pasižymėjo Osmanų sultonai, pabrėžiantys savo valdžią virš kitų valdovų.
Pavyzdžiai:
1. Osmanų imperijoje:
– „Suleimanas Didysis buvo vienas žymiausių Osmanų padišachų.“
– „Padišacho rezidencija bura Topkapy rūmai Stambule.“
2. Kituose kontekstuose:
– „Persijos šachai kartais tituluojami padišachais, ypač oficialiuose dokumentuose.“
– „Šis titulas simbolizavo ne tik politinę, bet ir religinę autoritetą musulmonų pasaulyje.“
Pastaba:
Šiuolaikiniame vartojime žodis dažniausiai siejamas su Osmanų imperijos istorija, nors istoriškai jis buvo paplitęs ir Indijos subkontinente, Persijoje bei Vidurio Azijoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.