"Otolitai" (lot. otolith) – tai maži, kriaukliški kalkulių dariniai, esantys vidaus ausies pusiausvyros organe (labirinte) daugelio stuburinių gyvūnų, įskaitant žmones.
Pagrindinė funkcija:
Jie dalyvauja pusiausvyros ir pagreičio jutime – judant galvai, otolitai slenka ir stimuliuoja plaukuotas ląsteles, siunčiančias signalus į smegenis apie kūno padėtį erdvėje.
Trumpi pavyzdžiai:
1. Žuvų tyrimai – žuvų otolitai naudojami amžiui nustatyti (kaip medžio žiedai), taip pat analizuoti migracijos takus pagal cheminę sudėtį.
2. Medicina – žmogaus otolitų sutrikimai gali sukelti padidėjusio padėties pojūčio ligą (BPPV), kai atsiranda galvos svaigimas pasikeitus galvos padėčiai.
3. Paleontologija – fosilizuoti otolitai leidžia tirti senovinių žuvų evoliuciją ir aplinkos sąlygas.
Paprasta analogija:
Otolitai ausyje veikia kaip "natūralus akselerometras", padedantis orientuotis erdvėje net užmerkus akis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.