ortogenezė
Ortogenezė – tai evoliucijos teorija, teigianti, kad organizmai vystosi tiesiogine, nukreipta linkme dėl vidinių jėgų ar dėsningumo, o ne dėl atsitiktinių mutacijų ir natūraliosios atrankos. Ji dažnai siejama su idėja, kad evoliucija turi „tikslą“ arba linksta į tam tikrą tobulumą.
Pagrindinės idėjos:
- Evoliucija vyksta nukreiptai ir prognozuojamai.
- Organizmai turi vidinę tendenciją vystytis link sudėtingesnių formų.
- Teorija buvo populiari XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, bet šiuolaikinėje biologijoje laikoma pasenusia.
Pavyzdžiai:
1. Arklių evoliucija – ortogenezės šalininkai teigė, kad arklių protėviai (pvz., Hyracotherium) vystėsi nukreiptai: didėjo kūnas, keitėsi dantys, mažėjo pirštų skaičius, nors šiuolaikinė mokslas tai aiškina adaptacijomis ir atranka.
2. Vilkų ilčių ilgėjimas – hipotetinis pavyzdys: jei vilkų iltys ilgėtų kiekviena karta, tai būtų aiškinama kaip vidinė tendencija, nors realiai jų ilgis priklauso nuo atrankos ir aplinkos.
Svarbu: Ortogenezė nepritariama šiuolaikinėje evoliucinėje biologijoje, kuri evoliuciją aiškina per atsitiktines mutacijas, natūraliąją atranką ir kitus mechanizmus be jokio išankstinio „tikslo“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.