ortochromatizacija
Ortochromatizacija – tai fotografijos procesas, kai fotografinė plokštelė arba plėvelė padaroma jautresnė visai matomos šviesos spektro daliai (ypač žaliai ir geltonai), išskyrus raudonąją spektro dalį. Tai leidžia gauti natūralesnius pilkų atspalvių perėjimus, artimesnius žmogaus akies suvokimui.
Trumpai: Ortochromatinė medžiaga jautri visai matomai šviesai, išskyrus raudoną spalvą.
Pavyzdžiai:
1. Ankstyvoji kinematografija: Ortochromatinės plokštelės buvo plačiai naudojamos nemykstant juodai-balto kino pradžioje (pvz., vėlyvuoju XIX a. ir XX a. pradžioje). Jos leido geriau perteikti odos tonus ir kraštovaizdžius, palyginti su ankstesnėmis achromatinėmis plokštelėmis, kurios buvo nejautrios raudonai ir oranžinei šviesai.
2. Spaudos menas: Ortochromatinės plėvelės buvo naudojamos atspaudams ir iliustracijoms reprodukuoti, nes teikdavo tikslų kontrastą ir detalumą, ypač dirbant su piešiniais ar spalvotais originalais.
Svarbu: Ortochromatizacija buvo žingsnis link visiškos panchromatizacijos, kai medžiaga jautri visai matomos šviesos spektro daliai (įskaitant raudoną).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.