Žodis orto kilęs iš graikų kalbos (orthos – „teisingas, tiesus“) ir lietuvių kalboje dažniausiai vartojamas kaip priešdėlis, reiškiantis:
1. Teisingumą, tikslumą, taisyklingumą (pvz., ortografija – teisingas rašymas).
2. Statmeną padėtį, tiesumą (pvz., ortogonalus – statmenas).
Trumpi pavyzdžiai:
1. Ortografija – rašybos taisyklės, teisingas žodžių rašymas.
Pvz.: „Mokykloje mokomės lietuvių kalbos ortografijos.“
2. Ortopedija – medicinos šaka, nagrinėjanti judėjimo aparato sutrikimus ir jų gydymą.
Pvz.: „Po traumos kreipėsi į ortopedijos specialistą.“
3. Ortodoksas – griežtai laikantis tradicijų, įsitikinimų (religinių ar ideologinių).
Pvz.: „Jis yra ortodoksus krikščionis.“
4. Ortogonalus – statmenas, sudarantis stačiu kampą (matematikoje, geometrijoje).
Pvz.: „Stačiakampio kraštinės yra ortogonalios.“
Pastaba: Lietuvių kalboje „orto“ kaip atskiras žodis be priešdėlio nenaudojamas – jis visada yra sudėtinės sąvokos dalis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.