orfa

"Orfa" yra senovinė lietuvių kalba, kuri reiškia našlaitė (mergaitė, netekusi tėvų arba bent vieno iš tėvų).

Pavyzdžiai:
1. "Po tėvų mirties ji liko viena orfa."
(Po tėvų mirties ji liko viena našlaitė.)

2. "Pasakoje orfa mergaitė ieškojo savo artimųjų."
(Pasakoje našlaitė mergaitė ieškojo savo artimųjų.)

Pastaba: Šis žodis dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje, liaudies dainose ar istoriniuose tekstuose. Šiuolaikinėje kalboje dažniau sakoma "našlaitė" arba "našlė" (jei kalbama apie suaugusią moterį, netekusią vyro).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'orfa' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Orfa" yra senovinė lietuvių kalba, kuri reiškia našlaitė (mergaitė, netekusi tėvų arba bent vieno iš tėvų). Pavyzdžiai: 1. "Po tėvų mirties ji liko viena orfa." (Po tėvų mirties ji liko viena našlaitė.) 2. "Pasakoje orfa mergaitė ieškojo savo artimųjų." (Pasakoje našlaitė mergaitė ieškojo savo artimųjų.) Pastaba: Šis žodis dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje, liaudies dainose ar istoriniuose tekstuose. Šiuolaikinėje kalboje dažniau sakoma "našlaitė" arba "našlė" (jei kalbama apie suaugusią moterį, netekusią vyro).