onus probandi
"Onus probandi" reiškia įrodymo pareiga (lot. „įrodymo našta“). Tai teisinis principas, pagal kurį tam tikra šalis (dažniausiai ieškovas arba kaltinamasis) privalo pateikti įrodymus, kad įrodytų savo teiginius ar kaltinimus.
Trumpai: Tai pareiga įrodyti teiginį teisme ar ginče.
Pavyzdžiai:
1. Baudžiamoji byla:
Jei žmogų kaltina nusikaltimu, onus probandi tenka prokurorui – jis turi įrodyti kaltę. Atsakomasis laikomas nekaltu, kol jo kaltė neįrodyta.
2. Civilinė byla:
Jei asmuo ieško kompensacijos už patirtą žalą (pvz., avarijoje), jis turi įrodyti, kad atsakovas yra kaltas dėl žalos. Onus probandi tenka ieškovui.
3. Diskusija / ginčas:
Jei kas tvirtina, kad „ateiviai lankėsi Žemėje“, onus probandi tenka tam asmeniui – jis privalo pateikti įrodymus savo teiginiui, o ne kiti paneigti.
Svarbu: Šis principas grindžiamas mintimi, kad neįrodyta teiginio tiesa nėra laikoma faktišku.
Paprastai išreiškiama posakiu: „Įrodinėjimo pareiga tenka tam, kuris teigia“ (lot. Ei incumbit probatio qui dicit).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.