oksidimetrija
Oksidimetrija – tai kiekybinės cheminės analizės metodas, pagrįstas oksidacijos-redukcijos reakcijomis. Jo esmė – nustatyti medžiagos koncentraciją, matuojant reagento (dažniausiai titranto), reikalingą visiškai oksiduoti arba redukuoti analizuojamąją medžiagą.
Pagrindinis principas:
Matuojamas titranto tūris, kurio pakanka pilnai sureaguoti su analitu. Reakcijos pabaiga nustatoma naudojant indikatorių arba instrumentinius metodus.
Pavyzdžiai:
1. Permanganatometrija – naudojamas kalio permanganatas (KMnO₄) kaip titrantas.
Pavyzdys: Geležies (Fe²⁺) kiekio nustatymas vandenyje:
\[
5Fe^{2+} + MnO_4^- + 8H^+ \rightarrow 5Fe^{3+} + Mn^{2+} + 4H_2O
\]
Spalvos pasikeitimas (bespalvis → rožinis) rodo titravimo pabaigą.
2. Jodometrija – naudojamas jodas (I₂) arba natrio tiosulfatas (Na₂S₂O₃).
Pavyzdys: Vitamino C (askorbo rūgšties) kiekio nustatymas vaistuose:
\[
C_6H_8O_6 + I_2 \rightarrow C_6H_6O_6 + 2I^- + 2H^+
\]
Jodo perteklius nustatomas naudojant krakmolo indikatorių (mėlyna spalva išnyksta).
Svarba: Oksidimetrija plačiai taikoma pramonėje, farmacijoje, aplinkos analizėje (pvz., vandens užterštumo nustatymas).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.