Obturatorius (lot. obturare – „užkimšti, užblokuoti“) – terminas, reiškiantis užtvarą, užtvarinį raumenį ar kanalą, dažniausiai susijusį su dubens sritimi.
Pagrindinės reikšmės:
1. Obturatorinis raumuo (Musculus obturatorius) – plokščias raumuo, esantis dubens srityje, kuris prisitvirtina prie obturatorinės membranos ir dalyvaujo šlaunies sukimosi judesyje.
2. Obturatorinis nervas (Nervus obturatorius) – nervas, einantis per obturatorinį kanalą ir inervuojantis dalį šlaunies raumenų.
3. Obturatorinė membrana (Membrana obturatoria) – plona jungiamojo audinio plėvelė, uždaranti didžiąją obturatorinę angą dubenyje.
Pavyzdžiai:
1. Anatomijoje:
„Obturatorinis nervas gali būti pažeistas dubens lūžio metu.“
2. Medicinoje:
„Obturatorinio raumens tempimas gali sukelti skausmą viršutinėje šlaunies dalyje.“
3. Reabilitacijoje:
„Pratimai, stiprinantys obturatorinius raumenis, padeda stabilizuoti klubą.“
Trumpai: Terminas „obturatorius“ dažniausiai vartojamas anatomijoje, nusakant struktūras, susijusias su dubens obturatorine anga ar užtvarinėmis funkcijomis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.