Obtiuratorius
Obturatorius (lot. obturare – užkimšti, užblokuoti) – tai terminas, reiškiantis užtvarą, užtūrą arba raiščio raumenį, priklausomai nuo konteksto.
Pagrindinės reikšmės:
1. Anatomijoje – obturatorinis raumuo (Musculus obturatorius), esantis dubens srityje ir dalyvaujantis šlaunies sukimosi bei atvedimo judesiuose.
Pavyzdys: "Obturatorinis raumuo yra svarbus vaikščiojant ir stabilizuojant klubą."
2. Medicinoje / protetikoje – obturatorius – specialus įtaisas (pvz., protezas), užpildantis antrumą ar defektą (dažniausiai gomurio ar nosies ertmės), atkurdamas funkcijas (kalbą, valgymą) arba estetiką.
Pavyzdys: "Po operacijos pacientui buvo pagamintas gomurio obturatorius, kad jis galėtų normaliai kalbėti ir valgyti."
3. Bendrąja prasme – bet koks užtvaras, kamštis, užblokuojantis angą ar kanalą.
Pavyzdys: "Vamzdžio obturatorius neleidžia skysčiui ištekėti."
Trumpai tariant: Obturatorius – tai užtvaras arba užpildas, blokuojantis antrumą ar angą, arba specifinis dubens raumuo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.