Obojus

"Obojus" – tai daiktavardis, reiškiantis abėcėlę, raidyną arba raidžių sąrašą.

Tai knyginis, šiek tiek pasenęs žodis, dažniau vartojamas kalbant apie senovines ar specifines rašto sistemas, pavyzdžiui, senovės graikų, glagolicų ar kitų tautų abėcėles.

Pavyzdžiai:

1. "Senovės graikų obojus buvo pagrindas daugeliui šiuolaikinių raidynų."
(čia – graikų abėcėlė)

2. "Rankraštyje iš X amžiaus aptiktas neįprastas obojus, kurio raidės primena runas."
(čia – specifinis, neįprastas raidynas)

3. "Mokydamiesi senosios slavų kalbos, turime išmokti ir glagolicų obojų."
(čia – glagolicų abėcėlė)

Pastaba:
Šiuolaikinėje lietuvių kalboje dažniau vartojamas žodis "abėcėlė" arba "raidynas".
"Obojus" yra tinkamas kalbant apie istorinius, mokslinius ar specialius kontekstus.

• Terminai: obojus

Įrašas
Paaiškinimas	"Obojus" – tai daiktavardis, reiškiantis abėcėlę, raidyną arba raidžių sąrašą. Tai knyginis, šiek tiek pasenęs žodis, dažniau vartojamas kalbant apie senovines ar specifines rašto sistemas, pavyzdžiui, senovės graikų, glagolicų ar kitų tautų abėcėles. Pavyzdžiai: 1. "Senovės graikų obojus buvo pagrindas daugeliui šiuolaikinių raidynų." (čia – graikų abėcėlė) 2. "Rankraštyje iš X amžiaus aptiktas neįprastas obojus, kurio raidės primena runas." (čia – specifinis, neįprastas raidynas) 3. "Mokydamiesi senosios slavų kalbos, turime išmokti ir glagolicų obojų." (čia – glagolicų abėcėlė) Pastaba: Šiuolaikinėje lietuvių kalboje dažniau vartojamas žodis "abėcėlė" arba "raidynas". "Obojus" yra tinkamas kalbant apie istorinius, mokslinius ar specialius kontekstus.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.