obbligato
Obbligato (iš italų kalbos, reiškia „privalomas“) – muzikos terminas, nusakantis būtiną, neatsiejamą instrumento arba vokalo partiją kompozicijoje. Ji ne gali būti praleista ar pakeista, nes yra svarbi visumai.
Trumpai:
Tai privaloma, išskirtinė partija, kuri papildo pagrindinę melodiją ir be kurios kūrinys netenka savo pilnatvės.
Pavyzdžiai:
1. Klasikinėje muzikoje:
– J. S. Bacho „Širdies liūdesys“ („Erbarme dich“) iš „Mato Passion“: smuiko solo partija yra obbligato, kuri dialoguoja su solisto balsu ir yra neatsiejama kūrinio išraiškai.
2. Operoje:
– Mozartas „Stebuklingoji fleita“ („Die Zauberflöte“): Paminos arijoje „Ach, ich fühl’s“ fleitos partija yra obbligato – ji perteikia veikėjos emocinę būseną ir negali būti pašalinta.
3. Džaze:
– Garsusis trąšų solo Duke Ellington kūrinyje „Concerto for Cootie“ gali būti laikomas obbligato, nes tai ne papildomas papuošimas, o esminė melodijos dalis.
Svarbu: Neklaisti su „ad libitum“ (pagal norą), kuris priešingai leidžia atlikėjui pasirinkti arba improvizuoti. Obbligato visada yra fiksuota ir privaloma.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.