Noviciatas – tai pradinis laikotarpis, kai asmuo (dažniausiai vienuolystėje ar religinėje bendruomenėje) išbando savo pašaukimą ir ruošiasi įžengti į nuolatinį narystę. Tai bandomasis ar mokymosi etapas, kai novicius (-ė) susipažįsta su bendruomenės taisyklėmis, gyvenimo būdu ir atlieka dvasinį bei praktinį pasirengimą.
Pavyzdžiai:
1. Religiniame kontekste:
Po metų noviciato ji priėmė amžinuosius įžadus ir tapo seserimi.
2. Perkeltine prasme (retai):
Pirmieji dveji metai darbe buvo tarsi noviciatas – mokiausi visų įmonės procedūrų.
Sinonimai: bandomasis laikotarpis, mokymosi etapas, iniciacija (tam tikrais aspektais).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.