noumenas
Noumenas (iš gr. noumenon – „mintyje suvokiamas dalykas“) – filosofinis terminas, kurį ypač vystė Immanuelis Kantas. Jis reiškia dalyką patį savaime, t. y. realybę, kokia ji yra nepriklausomai nuo mūsų jutimų ir suvokimo būdų.
Svarbiausia:
Noumenas yra priešingybė fenomenui (reiškiniui). Fenomenas – tai dalykas, kaip jis pasirodo mums per mūsų jutimus ir protą;
noumenas – tai, kas slypi už šio pasirodymo ribų ir yra tiesiogiai nepasiekiama žmogaus pažinimo.
Trumpai:
Noumenas – tai neatskleista esmė, kurią galime manyti, bet negalime pažinti tiesiogiai.
Pavyzdžiai:
1. Kanto filosofijoje:
- Fenomenas: obuolys, kaip jį suvokiame – raudonas, kietas, saldus (per jutimus).
- Noumenas: pats obuolio esmė nepriklausomai nuo mūsų suvokimo – kaip jis egzistuoja „savaime“, be mūsų jutiminių savybių.
Kantas teigė, kad mes niekada negalime pažinti obuolio kaip noumeno, tik kaip fenomeną.
2. Etikoje:
- Dvasinės sąvokos (pvz., Dievas, siela, laisvė) gali būti laikomos noumeninėmis – jas galime apmąstyti, bet negalime tiesiogiai patirti ar įrodyti per patirtį.
Pavyzdžiui, moralinis įstatymas (Kanto kategorinis imperatyvas) remiasi mintimi apie laisvę kaip noumeną – kažkuo, kas viršija empirinę patirtį.
3. Kasdienėje kalboje (metaforiškai):
- Kai sakome: „Žmogaus vidus lieka paslaptis“, galime manyti, kad kalbame apie noumeninę asmenybės pusę – tai, kas iš tikrųjų slypi už kitų žmonių veiksmų ar emocijų (reiškinių).
- Pavyzdys: „Meno kūrinys gali atspindėti tik menininko vidinio pasaulio reiškinį, bet ne patį jo esmę (noumeną).“
Santrauka:
Noumenas – tai neempirinė realybė, kurią filosofai naudoja norėdami atskirti tai, ką mes galime patirti (fenomenus), nuo to, kas egzistuoja nepriklausomai nuo mūsų suvokimo. Tai sąvoka, pabrėžianti žmogaus pažinimo ribotumą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.