Notografija – tai rašymo taisyklių, rašybos sistemų arba rašybos istorijos mokslas. Ji tiria, kaip žodžiai rašomi, kaip kinta jų rašymas per laiką ir kokios taisyklės nustato jų rašybą.
Trumpai tariant: notografija = rašybos mokslas.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos notografija nagrinėja, kodėl rašome „širdis“, o ne „širdys“, arba kaip kito žodžio „vanduo“ rašymas (pvz., senovėje „wanda“).
2. Anglų kalbos notografijoje tiriama, kodėl žodis „knight“ tariamas kaip [naɪt], nors rašomas su raidėmis „k“ ir „gh“, kurios nebebalsuojamos (istorinės rašybos išlikimas).
3. Notografijos tyrimai gali atskleisti, kaip XIX amžiuje buvo standartizuota lietuvių rašyba (pvz., įvedus raides „ė“, „š“, „ž“ vietoć senųjų raidžių kombinacijų).
Notografija glaudžiai susijusi su ortografija (rašybos taisyklėmis), bet dažnai apima platesnį istorinį ir lyginamąjį aspektą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.