notaras

„Notaras“ – tai istorinis pareigūnas, kuris atliko notaro funkcijas (pvz., dokumentų liudijimą, sandorių registravimą) Osmanų imperijoje, ypač graikiškai kalbančiuose regionuose (pvz., Graikijoje, Balkanuose, Mažojoje Azijoje). Žodis kilęs iš graikų kalbos (νοτάρας), o šis – iš lotynų kalbos notarius (raštininkas, notaras).

Trumpai:
Notaras Osmanų imperijoje buvo valstybinis raštininkas arba notaras, dažniausiai iš vietinės graikų bendruomenės, atsakingas už teisinius dokumentus, sandėrius ir susitarimus tarp gyventojų (ypač ne musulmonų).

Pavyzdžiai:

1. Istoriniame kontekste:
„XIX a. Graikijoje notarai dažnai užrašydavo žemės pardavimo sutartis tarp kaimo gyventojų ir už tai gaudavo atlygį.“

2. Literatūroje / pavardėse:
„Garsusis graikų politikas Loukas Notaras buvo paskutinis Bizantijos megas doukas (didysis kunigaikštis) ir turėjo notaro pareigas prieš Konstantinopolio žlugimą 1453 m.“
(Pastaba: pavardė „Notaras“ kilo iš šios pareigos.)

3. Funkcijos pavyzdys:
„Osmanų laikais notaras galėjo liudyti paskolos sutartį tarp dviejų amatininkų ir išsaugoti jos kopiją savo archyve.“

Svarbu: Šiuolaikiniu požiūriu „notaras“ dažniau siejamas su šiuolaikinėmis notaro pareigomis (teisės liudytojas), tačiau istoriniame Osmanų kontekste jis turėjo ir administracinį, ir etninį atspalvį (dažnai buvo graikas ar armėnas, tarnaujantis Osmanų valdžiai).

• Terminai: notaras

Įrašas
Paaiškinimas	„Notaras“ – tai istorinis pareigūnas, kuris atliko notaro funkcijas (pvz., dokumentų liudijimą, sandorių registravimą) Osmanų imperijoje, ypač graikiškai kalbančiuose regionuose (pvz., Graikijoje, Balkanuose, Mažojoje Azijoje). Žodis kilęs iš graikų kalbos (νοτάρας), o šis – iš lotynų kalbos notarius (raštininkas, notaras). Trumpai: Notaras Osmanų imperijoje buvo valstybinis raštininkas arba notaras, dažniausiai iš vietinės graikų bendruomenės, atsakingas už teisinius dokumentus, sandėrius ir susitarimus tarp gyventojų (ypač ne musulmonų). Pavyzdžiai: 1. Istoriniame kontekste: „XIX a. Graikijoje notarai dažnai užrašydavo žemės pardavimo sutartis tarp kaimo gyventojų ir už tai gaudavo atlygį.“ 2. Literatūroje / pavardėse: „Garsusis graikų politikas Loukas Notaras buvo paskutinis Bizantijos megas doukas (didysis kunigaikštis) ir turėjo notaro pareigas prieš Konstantinopolio žlugimą 1453 m.“ (Pastaba: pavardė „Notaras“ kilo iš šios pareigos.) 3. Funkcijos pavyzdys: „Osmanų laikais notaras galėjo liudyti paskolos sutartį tarp dviejų amatininkų ir išsaugoti jos kopiją savo archyve.“ Svarbu: Šiuolaikiniu požiūriu „notaras“ dažniau siejamas su šiuolaikinėmis notaro pareigomis (teisės liudytojas), tačiau istoriniame Osmanų kontekste jis turėjo ir administracinį, ir etninį atspalvį (dažnai buvo graikas ar armėnas, tarnaujantis Osmanų valdžiai).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.