nomokanonas
Nomokanonas – tai bažnytinės teisės rinkinys, kuris sujungia kanonus (bažnytinius įstatymus) ir nomus (civilinius, valstybės įstatymus). Tai savotiškas bažnytinės ir pasaulietinės teisės derinys, ypač paplitęs Rytų (stačiatikių) bažnyčiose.
Trumpai:
Nomokanonas – bažnytinės teisės kodeksas, apimantis tiek religinius, tiek valstybės įstatymus, susijusius su Bažnyčia.
Pavyzdžiai:
1. „Nomokanonas Fotijaus“ (IX a.) – vienas žymiausių rinkinių, sudarytas Konstantinopolio patriarcho Fotijaus. Jis apjungė ankstesnius bažnytinių kanonų ir Bizantijos imperatorių įstatymų rinkinius, reguliavo bažnytinį gyvenimą, santykius su valdžia, šeimos teisę.
2. Krikščioniškosios teisės tradicija – Nomokanono principai įtakavo teisės sistemų raidą daugelyje stačiatikių šalių (pvz., Rusijoje, Balkanuose), kur bažnytinė ir pasaulietinė teisė buvo glaudžiai susijusios. Pavyzdžiui, „Kormčaja knyga“ (senovės Rusijos teisės rinkinys) buvo nomokanono tipo veikalas.
3. Šiuolaikinis panaudojimas – Kai kuriuose stačiatikių bažnyčių teisės dokumentuose (pvz., reglamentuojant santuokas, turtinius klausimus) vis dar galima rasti nomokanono tradicijos pėdsakų, nors šiuolaikinėse teisės sistemose bažnytinė ir valstybinė teisė paprastai yra atskiros.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.