nominatyvus
Nominatyvus (lot. nominativus – „vardinis“) – tai pagrindinė daiktavardžio (ar kitos vardinės kalbos dalies) linksnio forma, kuri:
1. Nurodo veikėją arba dalyką, atsakant į klausimus „kas?“ arba „kas tai?“.
2. Vartojama kaip sakinio veiksnys (pvz., Mokinys skaito).
3. Gali būti ir vardinis tarinys (pvz., Tai – knyga).
Pavyzdžiai:
1. „Mokytoja aiškina taisyklę.“
→ Mokytoja – nominatyvas (veiksnys, atsako į klausimą „kas?“).
2. „Šunys loja.“
→ Šunys – nominatyvas (veiksnys).
3. „Obuolys yra vaisius.“
→ Obuolys – nominatyvas (veiksnys), vaisius – vardinis tarinys (taip pat nominatyvas).
4. „Rytas – gražus.“
→ Rytas – nominatyvas (veiksnys), gražus – vardinis tarinys.
Trumpai: Nominatyvas – tai pagrindinė, neužlenkta žodžio forma, vartojama nurodyti veikėją ar daiktą, dažniausiai atliekanti veiksnio ar vardinio tarinio funkciją.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.