nominatyvinis

Nominatyvinis – tai kalbos dalies (dažniausiai būdvardžio ar dalyvio) forma, kuri reiškia kokybę, savybę ar būseną, bet neturi linksnio, laiko ar asmenų gramatinių kategorijų. Ji yra neutrali, neveikiama kitų žodžių sintaksinio ryšio.

Trumpai tariant: tai neįvardžiuota, pagrindinė žodžio forma, kuri atsako į klausimą „koks?“ (ne „kieno?“, „kam?“ ir pan.).

Pavyzdžiai:

1. Būdvardis:
- Nominatyvinis: gražus (pavyzdžiui: „gražus kraštovaizdis“ – tiesiog nusako savybę).
- Palyginimas: linksniuota forma būtų: „Žiūrėjau į gražų kraštovaizdį“ (naudojamas galininko linksnis).

2. Dalyvis:
- Nominatyvinis: mylintis (pavyzdžiui: „mylintis tėvas“ – tiesiog apibūdina veikėją).
- Palyginimas: linksniuota forma: „Kalbu apie mylintį tėvą“ (naudojamas galininko linksnis).

Svarbu: Nominatyvinės formos dažnai sutinkamos žodynuose, apibrėžimuose ar bendrais apibūdinimais, kai nereikia nurodyti sintaksinio ryšio su kitais žodžiais.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'nominatyvinis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkas
© 2020 - 2026 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Skaičiuoklė