nominacinis

Nominacinis – tai būdvardis, kilęs iš lotyniško žodžio nominatio („pavadinimas, įvardijimas“). Jis reiškia susijusį su pavadinimu, įvardijimu arba kandidatūra.

Trumpai:
- Nominacinis – nurodantis pavadinimą arba susijęs su kandidatūra (pvz., sąrašas, teisė, procesas).

Pavyzdžiai:

1. Nominacinis sąrašas – sąrašas asmenų, įtrauktų į kandidatų sąrašą rinkimuose ar apdovanojimuose.
Pvz.: „Filmas pateko į nominacinį sąrašą geriausio metų filmo kategorijoje.“

2. Nominacinė teisė – teisė pasiūlyti kandidatą į tam tikrą pareigas ar apdovanojimą.
Pvz.: „Kiekvienas akademijos narys turi nominacinę teisę siūlyti kandidatus į premiją.“

Kitos reikšmės:
Žodis taip pat gali reikšti formalų įvardijimą pagal pavadinimą (pvz., nominacinis dokumentas – dokumentas, patvirtinantis asmens vardą ir pavardę).

Įrašas
Paaiškinimas	Nominacinis – tai būdvardis, kilęs iš lotyniško žodžio nominatio („pavadinimas, įvardijimas“). Jis reiškia susijusį su pavadinimu, įvardijimu arba kandidatūra. Trumpai: - Nominacinis – nurodantis pavadinimą arba susijęs su kandidatūra (pvz., sąrašas, teisė, procesas). Pavyzdžiai: 1. Nominacinis sąrašas – sąrašas asmenų, įtrauktų į kandidatų sąrašą rinkimuose ar apdovanojimuose. Pvz.: „Filmas pateko į nominacinį sąrašą geriausio metų filmo kategorijoje.“ 2. Nominacinė teisė – teisė pasiūlyti kandidatą į tam tikrą pareigas ar apdovanojimą. Pvz.: „Kiekvienas akademijos narys turi nominacinę teisę siūlyti kandidatus į premiją.“ Kitos reikšmės: Žodis taip pat gali reikšti formalų įvardijimą pagal pavadinimą (pvz., nominacinis dokumentas – dokumentas, patvirtinantis asmens vardą ir pavardę).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.