Nomarchas (gr. νομάρχης) – tai Senovės Egipto administracinis pareigūnas, valdęs nomą (administracinį regioną, apskritį). Nomarchai buvo atsakingi už mokesčių surinkimą, teisingumą, žemės ūkį ir kariuomenę savo regione. Jie galėjo turėti didelę savarankiškumą, ypač silpnos centrinės valdžios laikotarpiais.
Pavyzdžiai:
1. Vidurinės karalystės laikotarpiu (apie 2055–1650 m. pr. Kr.) faraonai stiprino centrinę valdžią, o nomarchai dažnai buvo skiriami iš sostinės ir griežčiau kontroliuojami.
2. Pirmojo tarpinio laikotarpiu (apie 2181–2055 m. pr. Kr.) centrinė valdžia susilpnėjo, todėl kai kurie nomarchai tapo beveik nepriklausomi valdovais savo regionuose, kurdami savo dinastijas ir kariuomenes.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.